Su drauge jau kelis metus vis tarėmės, jog mums kartu reikia pakeliauti. Tačiau bendros krypties taip niekada ir nesutarėm – draugės keliai pasukdavo į šiltus ir egzotiškus kraštus, o aš niekaip neišlįsdavau iš kalnų. Tačiau vieną dieną užmatėm, jog Sigur Ros su simfoniniu orkestru planuoja turą Skandinavijos šalyse. Muziką mėgstam abi, o ypač tokią gerą – sprendimas keliauti į koncertą buvo priimtas. Beliko išsirinkti šalį! Gal Švedija… O gal Danija… Bet Sigur Ros tai juk islandų grupė, smagu būtų juos pamatyti gimtajame krašte grojančius. Tai gal Islandija? Bet koncertas gruodį! Kelionė į Islandiją žiemą? Kelionė į Islandiją žiemą!
Jeigu į kalnų keliones mėgstu susidėlioti maršrutus ir datas labai tiksliai, keliaudama automobiliu planuoju kiek mažiau. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikėjo pasidėlioti iš anksto (pridėtas ir kelionės į Islandiją biudžetas):
- Sigur Ros koncerto bilietai. Bilietus į Sigur Ros koncertą nusipirkome metų pradžioje, Reikjaviko koncertų salės Harpa puslapyje.
- Skrydžiai į Islandiją. Skrydžių paieškai ir bilietų pirkimui naudojau Scyscanner, nes man ši platforma patogiausia. Bilietus įsigijome likus keliems mėnesiams iki koncerto, skridome SAS oro linijomis su persėdimu Kopenhagoje. Kaina: 178€ į abi puses.
- Nakvynė Reikjavike. Likus dviems mėnesiams iki koncerto susiradome ir nakvynę. Kaip visuomet – man patogiausia nakvynės ieškoti per Booking.com. Apsistojome Day Dream L23 Guesthouse, pačiame miesto centre. Kaina: 322€ penkioms naktims.
- Automobilio nuoma Islandijoje. Likus kelioms savaitėms iki skrydžio rezervavomės automobilį Reikjaviko oro uosto nuomos punkte. Automobilio ieškojome DiscoverCars platformoje. Pasiėmėm Toyota Aygo su automatine pavarų dėže ir žieminėmis padangomis. Kaina: 255 € šešioms dienoms.
- Islandijos valiuta yra Islandijos krona. Šalyje visur galima atsiskaityti kortele, todėl grynųjų pinigų kelionėje neturėjau. Atsiskaitinėjau naudodama tiek Revolut, tiek Wise korteles. Revolut naudojau darbo dienomis, kuomet netaikomas valiutos konvertavimo mokestis. Savaitgaliais šis mokestis yra 1%, tad savaitgaliais atsiskaitydavau Wise su mažesniu 0,80 % valiutos keitimo mokesčiu.
Dieną prieš kelionę susikrovėm daiktus ir išjudėjom į daugelio svajonių šalimi vadinamą šiaurės salą. Apranga kelionei į Islandiją:
- Striukė nuo vėjo ir lietaus.
- Šilta pūkinė striukė.
- Šilti drabužiai. Šilumai palaikyti labai padeda šilti termo apatiniai rūbai.
- Batų katės. Žiemą gali būti slidu, nacionaliniuose parkuose takų druska nebarsto. Pati kelionėje jų neturėjau, bet ne kartą pagalvojau – kaip gaila, jog nepasiėmiau.
- Šilta kepurė ir pirštinės, šilti ir patogūs batai.
Pirma diena: Reikjavikas ir miesto apylinkės
Islandija pasitiko su sniegu ir saule. Tai itin džiugino, nes Lietuvoje gruodžio mėnesį saulė pasirodo vos kelias valandas per mėnesį, o sniego dažnai nebūna visą žiemą. Pasiėmusios automobilį oro uoste pajudėjomė link Reikjaviko centro. Pasistatėme automobilį prie Reikjaviko simbolio – Hallgrímskirkja bažnyčios, nemokamo stovėjimo zonose. Bažnyčios forma yra unikali, sukurta arcitekto Guðjón Samúelsson, kurį įkvėpė šalies gamta ir bazalto stulpai, susidarantys stingstant lavai. Tokius stulpus vėliau aplankėme keliaudamos.
Reikjavikas gražus, nors ir nedidelis miestas. Senamiestyje susiglaudę stūkso spalvoti žvejų nameliai. Priėjus vadenyną tolumoje pasimato kiti salos krantai ir juose esantys kalnai.
Kadangi į miestą atskridome gana anksti, nusprendėme šiek tiek pasivažinėti po apylinkes. Tikslo neturėjome, važiavome kur akys veda. Vos 40 min nuo miesto sustojome prie Kleifarvatn (liet. uolų ežeras). Šis ežeras neturi jokių matomų intakų ir ištakų, jį maitina požeminiai šaltiniai.
Mano akys sunkiai galėjo patikėti vaizdais kuriuos mato. Balta žemė, rožinis dangus. Tokios pastelinės spalvos nėra įprastos, atskridus iš išalies, kur didžiąją laiko dalį žiemą dangų būna padengę cepelininiai debesys. Taip ir praleidom pirmąją dieną, tiesiog vaikščiodamos po snieguotus laukus, besigrožėdamos nuostabiais gamtos peizažais.
Antra diena: kelionė link Vik ir vakarinė saulė visą dieną
Antrąją dieną atsikėlėm gana anksti ir pajudėjom link Vik (liet. pelkėto slėnio įlanka) miestelio. Tai piečiausias Islandijos miestelis ir nors ne itin gausiai apgyvendintas (300-400 žmonių), tačiau dažnai lankomas pravažiuojančių keliautojų. Vik įskūręs tiesiai po Katla ungikalniu.
Pakeliui stojom lankytinose vietose, kurias pamatėme ant žemėlapio, arba tiesiog ten kur akis patraukdavo. Kas labai stebino, tai visą dieną dangoje kabanti tarsi vakarinė saulė, itin stimuliuojanti regą. Visą laiką buvo ypatingai gražu, kad ir kur akys benukryptų. Saulėlydis visą dieną. Išties, nebuvo svarbu ką ir aplankyti, nes nuolat viskas buvo tiesiog neįtikėtinai gražu.
Netoli Vik sustojome prie nesibaigiančio Dyrhólaey juodojo smėlio paplūdimio. Pasivaikščiojome takais, nuo kurių atsivėrė nuostabus vaizdas į Dyrhólaey uolinę arką bei šalia esančius kalnus.
Vasarą juodojo smėlio paplūdimys, esantis šalia Vik miestelio, yra tobula vieta stebėti atlantinius mormonus (angl. puffins). Žiemą jų išvysti neteko.
Pakeliui taip pat sustojome prie Hálsanefshellir urvo, šalia kurio yra jau mano anksčiau minėti Reynisdrangar bazalto stulpai, įkvėpę Hallgrímskirkja bažnyčios Reikjavike kūrėjus. Urvo lubos ir sienos yra sudarytos iš tų pačių bazalto stulpų.
Pastaba: šioje vietoje reikia atsargumo. Tiek urvas, tiek bazalto stulpai yra labai arti vandenyno, o šis gali nustebinti staigiomis ir netikėtomis bangomis. Niekada neatsukite į vandenyną nugaros ir stebėkite situaciją.
Aplankėme ir nuostabųjį Seljalandsfoss krioklį. Tai vienas iš nedaugelio krioklių, už kurio srovės galima užeiti. Tačiau tai įmanoma tik vasaros metu. Žiemą šis apėjimas būna uždarytas dėl storo ledo sluoksnio ir milžiniškų varveklių.
Netoliese taip pat yra ir Gljufrabui krioklys, unikalus tuo, jog yra įsispraudęs tarp uolų.
Trečia diena: lietus ir vėjas Thingvellir nacionaliniame parke
Oras Islandijoje būna visoks, o trečioji diena išaušo tokia, jog nosies į lauką kišti nesinorėjo – lijo ir pūtė smarkus vėjas. Ir ne tik, kad nosies į lauką kišti nesinorėjo, bet ir buvo rekomenduojama tam tikrose Islandijos dalyse nekeliauti. Įspėjimus apie pavojingas oro sąlygas galima sekti Icelandic Met Office puslapyje.
Pasidairiusios, kur vėjas dar galimai mūsų nenupūs, pajudėjome link Thingvellir (liet. susirinkimų laukai) nacionalinio parko. Tai vieta, kurioje: 930 m. po Kr. buvo įkurtas pirmasis Islandijos parlamentas; XVII a. vykdomos mirties bausmės motermis, nuteistoms už burtus (supraskit – raganoms); 1944m paskelbta Islandijos nepriklausomybė nuo Danijos. Štai toks spalvingas istorinis paveldas.
Atvažiavusios patraukėme į Almannagjá (liet. visų žmonių) tarpeklį. Jis įdomus tuo, jog yra tarp Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninių plokščių. Vaikštant Almannagjá yra vaikštoma plyšyje tarp dviejų žemynų! Šioje vietoje kartas nuo karto įvyksta nedideli poslinkiai, dėl kurių reikia perdaryti pėsčiųjų takus, tad kraštovaizdis yra kintantis.
Mūsų apsilankymo metu takai Almannagjá tarpeklyje buvo pasidengę ledu, tad slankiojome lėtu žingsniu, o vėjo gūsiams papūtus – praslįsdavome šiais takais, regis, be jokių pastangų :DD Video, kaip visa situacija atrodė, galima pamatyti solokeliones instagram paskyroje. Lankantis šioje vietoje žiemos metu labai rekomenduočiau turėti batų kates. Sulijusios iki paskutinio lašo galiausiai pasidavėme ir iš gamtos patraukėme į miestą – metas patyrinėti Reikjaviką.
Reikjavike aplankėme Perlan interaktyvų gamtos muziejų. Jame yra tikro ledo urvas, šiaurės pašvaistės planetariumas ir 360° apžvalgos aikštelė. Šio muziejaus pastato kupolas laikosi ant šešių didžiulių talpų, kuriose miestas dešimtmečius saugojo geoterminį karštą vandenį. Dalyje šių talpų vis dar saugomas vanduo, tačiau dalis talpų yra tuščios – jose ir įrengtas muziejus.
Po muziejaus užsukome į barą susitikti su mano drauge, jau penkis metus gyvenančia Islandijoje ir labai mylinčia šį kraštą. Iš jos gavome rekomendaciją paragauti islandiško, kavos skonio tamsaus alaus – NR 78 Askur Milky Stout. Pati esu tamsaus alaus mėgėja, tad man labai patiko, tik reikėtų įspėti, kad alus stiprus – 11,6% :)) Po baro užsukome vakarienės į 101 Reykjavik Street Food. Maistas Islandijoje nepigus, tačiau labai skanus. Ypač skani žuvis, čia ji visur šviežut šviežutėlė.
Nuotraukoje: Öxarárfoss (liet. kirvio upės) krioklys
Ketvirta diena: Kirkjufell kalnas
Ketvirtąją dieną oras taisėsi, rūkas sklaidėsi, tik vėjas vis dar rodėsi verčiantis iš kojų. Nusprendėm, kad diena tinkamiausia tyrinėjimams automobiliu. Patraukėme prie Islandijos simbolio – Kirkjufell kalno.
Kirkjufell (liet. Bažnyčios stogas) yra unikalus savo forma. Žiūrint nuo Kirkjufellsfoss krioklių, kalnas atrodo kaip tobula piramidė. Taip pat tai yra tobulas pavyzdys, kaip gražiai slenkantys ledynai gali suformuoti žemės paviršių. Kirkjufell kadaise buvo nunatakas – uola, kuri kyšojo virš ledyno paviršiaus.
Įdomus faktas mėgstantiems Game of Thrones: prie Kirkjufell kalnas pateko į serialą kaip vieta, kurioje atsirado pirmieji baltieji klajūnai (angl. White Walkers). Seriale šis kalnas vadinamas Strėlės antgalio vardu (angl. Arrowhead Mountain).
Visas kelias iki Kirkjufell buvo neįtikėtinai gražus. Gamtovaizdis unikalus – čia ugnikalniai, čia lavos laukai. Čia sniego yra, čia nėra. Čia žalia, čia juoda, čia raudona, o čia visos spalvos kartu. Rodėsi, kad važiuojame filme. Klausėme Sigur Ros ir nusprendėm, kad matyt neveltui tiek daug nuostabios muzikos gimsta Islandijoje, kai visur neapsakomai gražu. Nuotraukos nei grožio, nei jausmo neperteikia.
Penkta diena: Kleifarvatn ežeras ir Sigur Ros koncertas
Penktąją dieną turėjome šiek tiek laisvo laiko prieš Sigur Ros koncertą, tad nusprendėme dar kartą praminti pirmosios dienos takus, sustoti prie ežero, prie kurio stebėjome pastelinių spalvų dangų, susiliejantį su sušalusiomis kalvomis.
Tai, ką pamatėme, mus ir VĖL nustebino ir matyt jau reikėjo stebėtis, jog vis dar stebimės tuo, kad Islandija yra tokia nuostabiai graži. Vietos, kuriomis jau važiavome, per kelias dienas pasikeitė neatpažįstamai.
Iš pradžių įkopėme į Helgafell (liet. šventasis kalnas) kalvą. Pakeliui įlindome ir į 900m ilgio Leiðarendi (liet. kelio pabaiga) lavos urvą.
Vėliau nuvažiavome iki Kleifarvatn ežero, kuris atrodė neatpažįstamai pasikeitęs, tarsi visiškai nauja vieta. Nutirpus sniegui žemės paviršiuje atsivėrė visa spalvų paletė.
Šįkart pavažiavome ir kiek tolėliau, pasiekėme Seltún geoterminį parką, paskendusį sieros kvapuose.
Dieną užbaigėme Sigur Ros ir simfoninio orkestro koncertu, vykusiu Harpa koncertų salėje, įsikūrusioje Reikjaviko uoste. Tai nuostabiai gražus pastatas, kurio stiklinis fasadas, sukurtas menininko Ólafuro Elíassono, atkartoja tuos pačius bazalto stulpus, įkvėpusius ir Hallgrímskirkja bažnyčios architektą.
Pačiam koncertui aprašyti žodžių nesurasiu. Palinkėsiu jums tai kada nors patirti ❤️
Štai tokia ta kelionė į Islandiją žiemą. Užburianti, nuotykinga ir kviečianti sugrįžti dar kartą. Teko lankytis Islandijoje ir Tau? Pasidalink didžiausią įspūdį palikusia vieta!
Sėkmės!
Solo kelionės