Naujoji Zelandija Maorių kalba vadinama Aotearoa – ilgo balto debesies kraštu (angl. the land of the long white cloud ). Legendos byloja, jog pirmajam Maorių laivui pasiekus Šiaurinės salos krantus, kapitono žmona sušuko: “He ao! He ao!” (a cloud! a cloud!). Vėliau kapitonas naujai atrastas žemes nusprendė pavadinti Aotearoa, prisiminęs žmonos pasveikinimą, bei ilgą baltą debesį, kuris juos sutiko. Tas pats ilgas baltas debesis pasitiko ir mane, besileidžiančią didžiausiame Naujosios Zelandijos mieste – Oklande.
Kaip ir kada keliauti?
Žemėlapyje Naujoji Zelandija atrodo apgaulingai nedidelė. Net ir mažesnėje Šiaurinėje saloje atstumai ilgi, todėl automobiliu pavyks aplankyti daugiau vietų.
! Atkreipkite dėmesį, kad eismas Naujojoje Zelandijoje vyksta kaire puse.
Geriausias metų laikas lankyti šalį yra žiemos mėnesiai. Aš keliavau tris savaites įskaitant tarpušventį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Tuo metu visi kiviai atostogauja ir stovyklauja, todėl kai kuriose stovyklavietėse gali būti sudėtingiau rasti vietos. Tačiau stovyklaviečių šalyje daug, tad be nakvynės neliksit.
Tongariro nacionalinis parkas
Tongariro yra seniausias nacionalinis parkas Naujojoje Zelandijoje, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Maoriai šiame parke esančius ugnikalnius laiko tapu – šventais. Jie tiki, kad kadaise kalnai buvo galingi kariai ir bekariaudami suformavo tokį unikalų gamtovaizdį.
Šiandien tai vienas populiariausių nacionalinių parkų šalyje, pritraukiantis galybes žygeivių, norinčių pasivaikščioti Tongariro perėja. Tiesa, dėl parko svarbos maorių kultūrai aplinkosaugininkai prašo laikytis perėjos trasos ir nekopti į Ngauruhoe ir Ruapehu ugnikalnių viršūnes, taip parodant pagarbą maoriams. O labai norintiems pamatyti ugnikalnio kraterį net ir nebūtina to daryti, nes perėja eina šalia garuojančio Raudonojo kraterio.
Įdomus faktas: Jeigu esate matę Žiedų valdovo filmus, tikrai pamenate epizodus iš Mordoro su Doom kalnu, besispjaudančiu ugnimi. Kai kurie epozodai iš Mordoro buvo nufilmuoti Tongariro nacionaliniame parke, o Ngauruhoe ugnikalnio papėdė buvo panaudota formuojant Mount Doom.
Koromandelio pusiasalis
Viena gražiausių Naujosios Zelandijos vietų. Nors visa Šiaurinė sala panaši į Hobitoną, tačiau Koromandelio pusiasalis atima žadą. Tankūs miškai, žydri paplūdimiai ir kalvos – taip ir norisi vis sustoti ir padaryti nuotrauką :)) Arba išsimaudyti. Arba užlipti į tą kalvą!! Visa tai ir padariau.
Kauaeranga Kauri žygis
Kauaeranga Kauri arba Pinnacles žygis veda per tankius senovinius miškus, kuriuose auga pietinis agatmedis (Kauri). Šie medžiai gali išaugti 50 metrų ir išgyventiki iki 2000 metų. Tikri milžinai!
Žygio trasa veda per upes, teks praeiti ne vienu kabančiu tiltu. O pačioje viršūnėje ir kopėčiomis palypėti. Bet bus verta – vaizdai atsiveria įspūdingi. Takas yra gerai sužymėtas ir gausiai lankomas.
Daugiau informacijos apie žygį – AllTrails. Nesate prisiregistravę AllTrails? Padarykite tai paspaudę čia. Ši programėlė yra puiki pagalbininkė ieškant žygio trasų, atsiliepimų apie jas ir visa tai – nemokamai. Taip pat, už kiekvieną rekomenduotą žmogų ši kompanija pasodina po medį! 🙂
Cathedral Cove
Kalbėdama apie Naujają Zelandiją visuomet įsivaizduodavau kalnus. Kalnus ir tik kalnus. Ko tuomet nežinojau, tai kokie nuostabūs šioje šalyje yra paplūdimiai!
Pirmoji nuotrauka kiek žemiau turėtų būti matyta windows naudotojams. Tai vieta, patekusi į ekrano paveikslėlių sąrašą – Koromandelio pusiasalyje esanti Katedros įlanka (ang. Cathedral Cove). Prie pat jos privažiuoti negalima, reikia paeiti pėstutie apie pusvalandį. Tad reiktų pasirūpinti maistu ir nusiteikti praleisti daugiau laiko. Bet tikrai verta. Vanduo tokios spalvos, kad atrodo turėtų būti šiltas. Bet toks nėra. Vistiek maudžiausi, nes išlindus iš vandens saulė greitai visą vandenį nugarindavo.
Karšto vandens paplūdimys
Dar viena unikali vieta Naujojoje Zelandijo – karšto vandens paplūdimys. Paplūdimys atrodo kaip paplūdimys, bet visa paslaptis yra negiliai po smėlio tekantis geoterminis vanduo. Smėlio paviršius nėra šiltas, tačiau šiek tiek pasikasus į duobę priteka karštas vandenėlis. Ir nors vieta unikali, bet dėl to ir gausiai lankoma. Žmonių buvo daug. DAUG. Tai vien dėl to nežinau ar labai rekomenduočiau šią vietą, man labiau patiko kiti, tuštesni paplūdimiai :))
Rotorua
Rotorua yra miestas, geriausiai žinomas savo aktyviomis geoterminėmis sritimis. Vaikštant po miesto parkus, dažnai galima užuosti sieros kvapą ir paskęsti šiltų garų debesyse. Ir tie parkai netgi nemokami! Tačiau kartu Rotorua siūlo ir daug mokamų pramogų turistams ar polsiauti atvykstantiems vietiniams. Daugumą jų verta išbandyti, norint turėti įvairiapusiškas atostogas. Kokios tai pramogos?
Raftingas Kaituna upe su nusileidimu nuo 7 metrų estakados
Ši pramoga man kėlė daug dvejonių, nes nesu gera plaukikė ir bijojau iškristi iš valties. Tačiau susiskambinusi su keliomis vietomis mane patikino, kad bus saugu. Ne tik gelbėjimosi liemenės yra privalomos, bet valtį viso raftingo metu seka bent keli žmonės baidarėse, kurie esant reikalui pagelbėja.
Prasidėjus plaukimui adrenalino buvo tiek, kad pamiršau, jog nemoku gerai plaukti ir kad vanduo šaltas kaip ledas 😀 Netgi su visais buvau iššokusi į upę, kai instruktorius paliepė. Su liemene pliaukiau kuo puikiausiai! Intruktorius, beje, buvo labai linksmas :)) Visas plaukimas buvo fotografuojamas, o po plaukimo grupė darė nuotraukų peržiūrą .
Daugiau info apie raftingą – čia.
Wai-O-Tapu geoterminis parkas
Wai-O-Tapu yra viena iš populiariausių vietų, esančių šalia Rotorua, lankoma dėl savo unikalių ir spalvingų geoterminių reiškinių. Populiauriasias jų yra Šampano baseinas (angl. Champagne Pool), su žalsvu vandeniu ir oranžiniais kraštais. Įdėjau nuotrauką kiek žemiau. Taip pat yra ir Lady Knox geizeris, išsiveržiantis kasdien. Vandens stulpas gali pasiekti net 10 metrų! Dar viena atrakcija yra ryškiai žalios spalvos baseinas, vadinamas Velnio vonia (Devil’s Bath) ir t.t. Yra kur pasivaikščioti ir tikrai labai įdomu! Tik prisiminkit, kad visur tvyros sieros kvapas :))
Maža paslaptis: prie pat įvažiavim į Wai-O-Tapu, po automobilių tiltu, yra karštos versmės, įtekančios į šalto vandens upę. Ir versmėse ir upėje galima maudytis, mėgaujantis kontrastais – tai karšta tai šalta :)) Šalia tilto yra laipteliai nusileisti į apačią. Ir viskas nemokamai, tik vieta nėra akivaizdi. Man ją pavyko rasti pagal šalikelėje sustatytus automobilius. Google ji vadinasi Hot’n’Cold.
Pasivažinėjimas dviračiu po Zelandijos raudonmedžio miškus
Whakarewarewa miške yra gausybė kalnų dviračiams pritaikytų trasų – tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems dviratininkams. Ir pats miškas yra nuostabaus grožio, ir trasos yra labai smagios ir gerai sužymėtos. Dviračius galima išsinuomti vietoje, taip pat yra dušai, kuriuose po pasivažinėjimo galima išsimaudyti.
Whakarewarewa miško info centro puslapis – čia.
Pasivaikščiojimas medžių viršūnėmis Whakarewarewa miške
Dar viena Whakarewarewa raudonemdžio miško pramoga yra nutiesti ir apšviesti takai medžių viršūnėse (Treewalk). Primena Avataro filmą ir atrodo magiškai. Jeigu nesinorės mokėti pinigų, tai galima pasivaikščioti ir tiesiog ant žemės – apšvietimas matysis ir vistiek bus magiška <3
Treewalk info centro puslapis – čia.
Trys Seserys (ir Dramblys)
Trys Seserys yra iš vandenyno kylančios uolos (likusios tik dvi), kiekviena jų virš 20 metrų aukščio. Prie jų prieiti galima tik atoslūgio metu, todėl prieš keliaujant reikėtų pasižiūrėti laikus kada jis būna. Uolos yra labai gražiame paplūdimyje, pasivaikščiojimas jame yra vienas malonumas. Jeigu nepkanakma uolų grožio, pakeliui galima rasti Tasmano jūros išmestų į krantą keistenybių. Labai graži ir unikali vieta, kurią labai rekomenduoju aplankyti, kol ji dar yra. Deja, bet gamtos sticijos daro savo darbą. Pavadinime esu paminėjusi ir Dramblio uolą, tačiau dalis jos jau yra nutrupėjusi, todėl panašumo į minėtą gyvūną nebelikę.
Taranki ugnikalnis
“Hmmm…. Gal šiandien lengvą žygį… Aha, trumputį kokį…”. Po 4 valandų dariau nuotraukas ant Taranakio ugnikalnio viršūnės 😀 Galvojau šiek tiek palipsiu ir eisiu atgal, bet dar palipusi nuspręsdavau palipti dar šiek tiek, kol jau tiesiog nebuvo prasmės suktis atgal nepasiekus viršūnės.
Visgi, iki viršūnės žygis labai sudėtingas. Trasa nėra gerai sužymėta, stati. O viršuje vėjas verčia iš kojų! Ir nors man sudėtingos trasos patinka, tačiau rekomenduočiau viršūnės užkariavimą tik esant geram orui.
Taranakio parko teritorijoje gausu pasivaikščiojimo takų, ežerų ir upių.
Taip pat įdomu, kad aplink Tarankį yra tik jūra ir plačios lygumos, todėl esant geroms oro sąlygoms jį galima matyti net iš Velingtono!
Naujoji Zelandija | Kelionė po Šiaurinę salą. Taranaki ugnikalnis.
Lankytinų vietų žemėlapis
Vienas iš mano mėgstamų įrankių planuojant keliones yra Google My Maps. Tai tie patys Google Maps, tačiau su galimybe susižymėti įvairias lankytinas vietas ir jas išsisaugoti atskiruose žemėlapiuose.
Dalinuosi Naujosios Zelandijos Šiaurinės salos žemėlapiu, su vietomis, kurias aprašiau aukščiau bei daug kitų. Tikiuosi tai padės Jums susiplanuoti savo maršrutą ir kelionė po Šiaurinę salą bus sklandi.
Sėkmės!
Solo kelionės
Parašykite komentarą